Truputis mano nuomonės ir išgyvenimų šia tema
Pirmoje dalyje neapibrėžiau sąvokos "PANIKOS ATAKOS", tad abejoju ar pasi'googl'inot.
Simptomai ir požymiai
Panikos ataka apibūdinama kaip apibrėžtas intensyvios baimės ar diskomforto epizodas, kurio metu staiga išsivysto ir per 10 minučių pasiekia piką bent 4 iš žemiau išvardintų simptomų:
- intensyvaus, dažno širdies plakimo pojūtis;
- prakaitavimas;
- drebulys;
- oro trūkumo pojūtis;
- dusinimo pojūtis;
- skausmas ar diskomfortas krūtinėje;
- pykinimas ar diskomfortas pilve;
- galvos svaigimas, nestabilumo, apsvaigimo pojūtis, jausmas, kad tuoj nualpsi;
- derealizacija (nerealumo pojūtis) ar depersonalizacija (atsiskyrimo nuo savęs pojūtis);
- baimė išprotėti, prarasti kontrolę;
- baimė numirti;
- nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis;
- šalčio ar karščio pylimas.
Panikos atakos gali taip sutrikdyti, kad žmogus nepajėgia pasakyti kitiems, kas su juo vyksta. Panikos atakos metu pacientas gali atrodyti išsigandęs, drebėti dažnai ir negiliai kvėpuoti. Moterims dažniau pasitaiko simptomai susiję su kvėpavimu.
Dauguma pacientų galvoja, kad jiems išsivystė infarktas ir vyksta į priėmimo skyrių. Kiti bando ignoruoti simptomus nesuvokdami, kad tai panikos ataka.
Panikos atakos yra gana dažnas reiškinys. Moterys panikos atakas patiria dažniau nei vyrai. Moterys, kurioms prasidėjo menopauzė, panikos atakos dažnesnės. Panikos sutrikimu suserga apie 2% žmonių. Panikos sutrikimas dažniausiai prasideda 20 – 30 metų asmenims. Jei šeimoje yra asmenų sirgusių panikos sutrikimu, depresija ar bipoliniu sutrikimu, rizika išsivystyti panikos atakai yra didesnė. Panikos sutrikimas 2 kartus dažniau pasitaiko tarp moterų ir gali būti susijęs su menstruaciniu ciklu.
Šis "siaubas baubas" neaplenkė ir manęs. Iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog nėštumo eiga. Vėliau- kažkas negerai su sveikata. Ilgai laukiau kol pagerės savijauta, kol "viskas bus gerai". Labai norėjau sugrįžti į normalų gyvenimą. Panikos atakos mane kamuoja nuo 2012m liepos mėnesio... Per tą laiką pamačiau, kas tikri draugai, o kas - atsitiktiniai žmonės mano gyvenime...
Labai sunku nepalūžti, svarbu, kad šalia būtų palaikantys žmonės. Negaliu tiksliai pasakyti kaip įveikti savo baimes, kurios ateina iš niekur arba iš praeities. Baisiausia, jog žinai, kad nieko blogo su tavo sveikata nevyksta, kad nėra ko bijoti- viskas vyksta galvoje... Iš kur pasisemti jėgų? Kaip išmokti save suvaldyti?
Niekada nemaniau, kad taip sunku valdyti savo mintis, nes būdami sveiki niekada apie tai nesusimąstome. Atvirai pasakius - aš net nežinojau, jog žmonėm būna kažkokios PANIKOS ATAKOS. Turbūt dėl to taip užleidau šią "ligą" (net nežinau kaip tai pavadinti)... Giliai širdyje tikiu- PASVEIKSIU, ĮVEIKSIU TAI.
Džiaugiuosi, jog susipažinau su daugiau tokių žmonių, ir dabar jau žinau, kad nuo to nemirsiu. Niekas dar nemirė. O baimės dėl mirties buvo "pilnos kelnės", atsikračiau bent vienos palydovės... :)
Noriu paskatinti kiekvieną- niekada neatsukit nugaros kitam žmogui, kuris staiga pasikeitė. Tam yra priežastis, o palaikymas jam reikalingas kaip oras. Galbūt JŪS esate vienintelis žmogus, kuris gali ištiesti pagalbos ranką. Juk vienam žmogui likti su savo bėdom labai sunku, ir niekada negali būti tikras, kad jis toks stiprus, kaip atrodo iš šono. Žinau tai pagal save.
Iki, Pienės Pūkelis.
