Laimė

                       

                  Kas yra žmogui laimė? Iš pirmo žvilgsnio paprastas ir aiškus klausimas, turintis aiškius atsakymus. Tačiau pasižiūrėjus kaip, ir kokiomis mintimis, gyvena dauguma žmonių, imi galvoti, kad laimės ieškoma kažkur kitur, bet tik ne aplink save. Mažos, trapios smulkmenos taip ir lieka nepastebėtos, o gyvenimas - blogas ir nedosnus.  Pabandysiu paieškoti stebuklingų, nuostabių,smulkmenų (arba ne), kurios gali padėti pasijusti laaabai  laimingu žmogumi.  :)

Man laimė yra:

• Sūnaus šypsena ryte;
• Ištartas žodis "mama";
• Apkabinimas;
• Mylimo žmogaus prisilietimas, nugaros pakutenimai prieš miegą;
• žinutė/skambutis iš draugės;
• vėjo prisilietimas prie skruostų;
• aplink skraidantys drugeliai;
• žydras dangus;
• dangumi plaukiantys debesys;
• saulės spinduliai;
• žalia pieva;
• obelų sodas;
• lietaus lašai;
• vorai ant lubų;
• šokis, kurio metu viską pamiršti;
• geri prisiminimai;
• pasisveikinimas su kaimynais;
• laimė apkabinti mamą;
• matyti gyvus senelius;
• padaryti gerą darbą;
• bendrauti;
• džiaugsmo ašaros;
• pasivaikščiojimai su šeima;
• tyla;
• pagulėti vonioje pilnoje putų;
• ir t.t.

      Laimė -tai, kas apčiuopiama ir neapčiuopiama. Tai, ką gali paliesti, paglostyti, pabučiuoti ir tai, ką gali jausti visa savo širdimi, esybe.  Dažnai žmonės pamiršta, tame tarpe ir aš pati, kad gyvenimas nėra vien tik blogis, neteisybė, apgaulė, jis yra daug daugiau. Gyvenimo grožis ir laimė slypi paprastume, kiekviename mūsų žingsnyje. Viskas paduota ant lėkštutės, bet mes nemokame užmerkti akių kasdienybei ir pradėti  stebėti bei jausti . 

    - Lik sveikas,- tarė lapė.- Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.

- Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis,- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.

                                                                                  (Saint Exupéry, Antoine de. Mažasis princas)

     Apie tai rašoma knygose, dainuojama  dainose, tereikia įsiklausyti. Mes gimstame žinodami, kas yra laimė- pažiūrėkite į mažus vaikus, jie tokie laimingi turėdami šaukštą rankose- gaila, bet augdami pamirštame, siekiame nereikšmingų dalykų, brangių daiktų, gražių drabužių. Kam mums viso šito, jei tai neatneša laimės?
Nebijokime išsiskirti iš kitų tuo, kad esame laimingi. Liamingas žmogus- geras žmogus. 



Ieškokite laimės savyje ir aplink save, nes tai daro gyvenimą ypatingu. :)

 

Pagaliau jaučiu, kad GALIU

Savęs atradimo link...

       Seniai rašiau. O ir dabar nežinau ką rašyti, tiesiog žinau, kad turiu kažką Jums pasakyti... :)  Noriu pasidalint savo patirtimi  ir nusivylusį žmogų įkvėpti gyvenimui.

     Esate skaitę ką rašiau pirmuose bloguose, žinote, kad kovoju su panika (siaubu baubu), kuri gadina gyvenimo kokybę ir trukdo jaustis visaverčiu žmogumi. Kaip ir Jūs, tiesa?  Vakar mano psichoterapeutė patikslino: su panika negalima kovoti - ją reikia valdyti. Tą ir stengiuosi daryti. Žinau, kad negaliu pasiduoti, nes jei nustosiu tai daryt, tai atsitiesti bus labai sunku. Daug sunkiau nei buvo pradėti...
   Mano panika kilo nuo didelių gyvenimo pokyčių, kuriuos atsiuntė Dievas. Yra posakis- 

Kas mūsų nesugniuždo - tas mus sustiprina.

Ir jis visiškai teisingas ir tinkamas mūsų situacijoje.  Juo ir vadovaukimės. Tai, kas vyksta mums, turi priežastį. Tai- ženklas, kad privalome ieškoti vidinės ramybės ir pusiausvyros.
 Keli būdai rasti savo ramybę:

• Medituoti;
• Kiekvieną dieną paklausti savęs "KĄ GERO AŠ TURIU";
• Nesinervuoti dėl nereikšmingų dalykų;
• Negyventi kitų žmonių problemomis;
• Stengtis įveikti savo baimes.

JEI ŽINOTE DAUGIAU BŪDŲ, PASIDALINKITE. :)
Aš tikiu, kad grįšiu į normalų, visavertį gyvenimą. TIKĖKITE ir jūs. Niekada neabejokite savim. Nenuvertinkite savęs. Niekas kitas už mus nenugyvens mūsų gyvenimo, neišspręs mūsų vidinių konfliktų. Tik mes patys galime tai padaryti.



Pienės Pūkas. :)

Panikos atakos 2

                          Truputis mano nuomonės ir išgyvenimų šia tema

     Pirmoje dalyje neapibrėžiau sąvokos "PANIKOS ATAKOS", tad abejoju ar pasi'googl'inot. 

Simptomai ir požymiai
Panikos ataka apibūdinama kaip apibrėžtas intensyvios baimės ar diskomforto epizodas, kurio metu staiga išsivysto ir per 10 minučių pasiekia piką bent 4 iš žemiau išvardintų simptomų:
- intensyvaus, dažno širdies plakimo pojūtis;
- prakaitavimas;
- drebulys;
- oro trūkumo pojūtis;
- dusinimo pojūtis;
- skausmas ar diskomfortas krūtinėje;
- pykinimas ar diskomfortas pilve;
- galvos svaigimas, nestabilumo, apsvaigimo pojūtis, jausmas, kad tuoj nualpsi;
- derealizacija (nerealumo pojūtis) ar depersonalizacija (atsiskyrimo nuo savęs pojūtis);
- baimė išprotėti, prarasti kontrolę;
- baimė numirti;
- nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis;
- šalčio ar karščio pylimas.
Panikos atakos gali taip sutrikdyti, kad žmogus nepajėgia pasakyti kitiems, kas su juo vyksta. Panikos atakos metu pacientas gali atrodyti išsigandęs, drebėti dažnai ir negiliai kvėpuoti. Moterims dažniau pasitaiko simptomai susiję su kvėpavimu.

Dauguma pacientų galvoja, kad jiems išsivystė infarktas ir vyksta į priėmimo skyrių. Kiti bando ignoruoti simptomus nesuvokdami, kad tai panikos ataka.

   Panikos atakos yra gana dažnas reiškinys. Moterys panikos atakas patiria dažniau nei vyrai. Moterys, kurioms prasidėjo menopauzė, panikos atakos dažnesnės. Panikos sutrikimu suserga apie 2% žmonių. Panikos sutrikimas dažniausiai prasideda 20 – 30 metų asmenims. Jei šeimoje yra asmenų sirgusių panikos sutrikimu, depresija ar bipoliniu sutrikimu, rizika išsivystyti panikos atakai yra didesnė. Panikos sutrikimas 2 kartus dažniau pasitaiko tarp moterų ir gali būti susijęs su menstruaciniu ciklu.

     Šis "siaubas baubas" neaplenkė ir manęs. Iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog nėštumo eiga. Vėliau- kažkas negerai su sveikata. Ilgai laukiau kol pagerės savijauta, kol "viskas bus gerai". Labai norėjau sugrįžti į normalų gyvenimą. Panikos atakos mane kamuoja nuo 2012m liepos mėnesio... Per tą laiką pamačiau, kas tikri draugai, o kas - atsitiktiniai žmonės mano gyvenime... 

    Labai sunku nepalūžti, svarbu, kad šalia būtų palaikantys žmonės. Negaliu tiksliai pasakyti kaip įveikti savo baimes, kurios ateina iš niekur arba iš praeities. Baisiausia, jog žinai, kad nieko blogo su tavo sveikata nevyksta, kad nėra ko bijoti- viskas vyksta galvoje... Iš kur pasisemti jėgų? Kaip išmokti save suvaldyti?  

    Niekada nemaniau, kad taip sunku valdyti savo mintis, nes būdami sveiki niekada apie tai nesusimąstome.  Atvirai pasakius - aš net nežinojau, jog žmonėm būna kažkokios PANIKOS ATAKOS. Turbūt dėl to taip užleidau šią "ligą" (net nežinau kaip tai pavadinti)...  Giliai širdyje tikiu- PASVEIKSIU, ĮVEIKSIU TAI.  

   Džiaugiuosi, jog susipažinau su daugiau tokių žmonių, ir dabar jau žinau, kad nuo to nemirsiu. Niekas dar nemirė. O baimės dėl mirties buvo "pilnos kelnės", atsikračiau bent vienos palydovės... :)

    Noriu paskatinti kiekvieną- niekada neatsukit nugaros kitam žmogui, kuris staiga pasikeitė. Tam yra priežastis, o palaikymas jam reikalingas kaip oras. Galbūt JŪS esate vienintelis žmogus, kuris gali ištiesti pagalbos ranką. Juk vienam žmogui likti su savo bėdom labai sunku, ir niekada negali būti tikras, kad jis toks stiprus, kaip atrodo iš šono.  Žinau tai pagal save. 

    Didelis ačiū mano mamai, vyrui ir pačiam nuostabiausiam sūnui, kurie yra mano saulės tamsiame kelyje. :)   Kiekvienam linkiu turėti savo saulę !  




Iki, Pienės Pūkelis.   

     

Panikos atakos

                                                         Pradžia 

      Kartais gyvenime pasijaučiame labai vieniši, pažeidžiami ir silpni. Šie jausmai išbalansuoja vidinę pusiausvyrą ir tampame neharmoningi. Nebemieli patys sau.  Tai didžiausia klaida, kurią padarome nesamoningai.

      Iki šiol niekada nebuvau "suėmus" savęs į rankas taip stipriai, kaip šiandien. Visada žinojau, kad tik pats žmogus gali valdyti savo mintis, elgesį ir visą kitą, kas sklinda iš mūsų esybės. Deja, tik padarę klaidas suprantame jų pasekmes. Juk kiekvienas veiksmas turi savo atoveiksmį. Mano vidinės (esybės) klaidos ir nežinojimas "atsisuko" prieš mane. Todėl savo blog'u  noriu pasidalinti su  "panikieriais" ir "normaliais". Perspėti kiekvieną, kad gyvenime svarbu ne piniginės storis, ne tai, kad namai "kaip po karo", o tai, kaip mes jaučiamės savo viduje.

   Nebebijau rizikuoti ir garsiai apie tai kalbėti, nes jaučiu, kad apie dvasinius- psichologinius dalykus reikia kalbėti. Panikos priepuolis gali ištikti kiekvieną- nuo jo niekas neapdraustas. O apie juos esame girdėję tik per filmus....  Prieš smerkdami ir kritikuodami pagalvokite "kodėl to negali nutikti ir man? ".  

   Šiaip ar taip, linkiu, jog niekada taip ir nenutiktų, bet šiek tiek žinių visada pravers.

Iki kito karto :)