Pagaliau jaučiu, kad GALIU

Savęs atradimo link...

       Seniai rašiau. O ir dabar nežinau ką rašyti, tiesiog žinau, kad turiu kažką Jums pasakyti... :)  Noriu pasidalint savo patirtimi  ir nusivylusį žmogų įkvėpti gyvenimui.

     Esate skaitę ką rašiau pirmuose bloguose, žinote, kad kovoju su panika (siaubu baubu), kuri gadina gyvenimo kokybę ir trukdo jaustis visaverčiu žmogumi. Kaip ir Jūs, tiesa?  Vakar mano psichoterapeutė patikslino: su panika negalima kovoti - ją reikia valdyti. Tą ir stengiuosi daryti. Žinau, kad negaliu pasiduoti, nes jei nustosiu tai daryt, tai atsitiesti bus labai sunku. Daug sunkiau nei buvo pradėti...
   Mano panika kilo nuo didelių gyvenimo pokyčių, kuriuos atsiuntė Dievas. Yra posakis- 

Kas mūsų nesugniuždo - tas mus sustiprina.

Ir jis visiškai teisingas ir tinkamas mūsų situacijoje.  Juo ir vadovaukimės. Tai, kas vyksta mums, turi priežastį. Tai- ženklas, kad privalome ieškoti vidinės ramybės ir pusiausvyros.
 Keli būdai rasti savo ramybę:

• Medituoti;
• Kiekvieną dieną paklausti savęs "KĄ GERO AŠ TURIU";
• Nesinervuoti dėl nereikšmingų dalykų;
• Negyventi kitų žmonių problemomis;
• Stengtis įveikti savo baimes.

JEI ŽINOTE DAUGIAU BŪDŲ, PASIDALINKITE. :)
Aš tikiu, kad grįšiu į normalų, visavertį gyvenimą. TIKĖKITE ir jūs. Niekada neabejokite savim. Nenuvertinkite savęs. Niekas kitas už mus nenugyvens mūsų gyvenimo, neišspręs mūsų vidinių konfliktų. Tik mes patys galime tai padaryti.



Pienės Pūkas. :)